ūšmalas

ū́šmalas sm. (3^a) BŽ493, NdŽ, FrnW, DŽ1, KlbXI34(Lkm,Mlk), BV155, J.Jabl; Rtr, KŽ, ùšmalas (3^b) BŽ98, BV155, Kš 1. ppr. pl. OG208, LD28(Skp,Sv,Ds,Lkm,Tvr), Alv, Brž, Žmt, Žl, Kkl, Sur, Dsn, Pn, Dj nepirštuota pirštinė, ppr. siuvama iš avikailio ar milo: Jeigu liks nuo kalnių, tai tegul ùšmalus pasiuva Skdt. Žiemą turėk kalnius, vailokus ir ū́šmalus – būsi ponas Vžns. Gerai da, kad ùšmalus pasiėmei, o teip tai be pirštų būtum atvažiavęs Ob. Tiek iš jų naudos: vilnos vienai pirštinei ir kailio vienam ūšmalui Vaižg. Pirštinėm [apsimovus] šalčiau, ūšmalaĩs šilčiau Ml. Duokit man ežio ūšmalus TŽII112. ^ Apsitūlojęs lyg koks ùšmalas Ukm. Sušlapai kai ū́šmalas Ds. Didžiausia pelė kai ū́šmalas Trgn. Rupūžės kai ušmalaĩ skreba Kzt. Ot dideli pacukai kai ūšmalai Švnč. Mažutis kai ūšmaliùkas Str. Tęsias ir anas kai ū́šmalas, nelieka nuo bobos Aln. 2. scom. kas storas, nutukęs, nerangus: Nebūk ūšmalas, sustvarkyk! Ut. Ūšmaliùkas gi, ne vaikas Vj. | Ùšmalas merga, nutukus, negraži Sug. Kokį ū́šmalą paskerdžia OG208. ^ Boba kap ū́šmalas Dglš. 3. scom. prk. kas nenuovokus, nesupratingas: Ūšmalai tu ūšmalai, ar aš sakau, ar šuo loja – tau vis tiek rš. Gal atsikratysi tų ūšmalų̃!? Rk. 4. Ob toks plūdimosi žodis.